Atsiliepimai
Aprašymas
Knygoje pateikti prisiminimai apie kraštotyrininkę – švietėją Mariją Vosylienę (1931–1980), jos dienoraščio ištraukos, laiškai, lietuviškų vestuvių scenarijus. Kraštotyrinė veikla sovietiniu laikotarpiu buvo kaip vienas pasipriešinimo būdų tuometiniam režimui. Dalis inteligentų gerai suprato esančią nutautinimo grėsmę. Kraštotyrininkai ne tik suprato šią problemą, bet ir dirbo konkretų darbą, stengdamiesi išsaugoti ir perteikti jaunajai kartai tautinę savimonę, tai yra, susidomėjimą Lietuvos istorija, papročiais, tautosaka. Buvo organizuojamos ekskursijos, vakaronės, skaitomos paskaitos.
Marija Vosylienė kaip tik buvo viena iš tų, kuri ir suprato, ir veikė. Ji, kankinama sunkios ligos, kęsdama materialinį nepriteklių, nes buvo varinėjama iš darbų, daug laiko ir jėgų skyrė kraštotyriniam darbui. Prisiminimuose iškyla kaip puiki ekskursijų, vakaronių organizatorė. Kiekvienas renginys būdavo gerai metodiškai paruoštas. Ji darė įtaką visiems, kam teko su ja bendrauti. Marija skatino ir kitus bendraminčius dirbti kraštotyrinį darbą, perduoti tautiškumo dvasią jaunimui.
Šioje knygoje įdėti Marijos Vosylienės dienoraščio fragmentai padeda suprasti jos pilietinį sąmoningumą, dar kartą patvirtina, kad tik gimtajame krašte žmogus gali geriausiai įprasminti savo gyvenimą. Ji gamtininkė, tačiau dvasinio peno sėmėsi ne tik iš gamtos: skaitė grožinę literatūrą, istoriją, mokėsi iš kitų asmenybių. Ruošdama vestuvių scenarijų, konsultavosi su mokslininkais etnografais. Šioje knygoje rasite jos paruoštą ir praktiškai pritaikytą vestuvių scenarijų. M. Vosylienė pagal šį scenarijų organizuodavo vestuves be alkoholio, to mokė ir kitus. Didelę įtaką jai turėjo kraštotyrininkas Tomas Glodas. Leono Juozonio prisiminimuose iškyla ir ši tauri asmenybė.
Nors ši prisiminimų knyga apie vieną žmogų, tačiau ji dalinai gali būti apibendrinimu kraštotyrinio sąjūdžio, vykusio Kaune 7-ame - 8-ame dešimtmetyje. Tą darbą dirbo visas būrys žmonių. Ne vienas iš jų nukentėjo: buvo tardytas, atleistas iš darbo ar apšmeižtas. Tie, kurie persekiojo, buvo šalia. Ši knyga aktuali šiandien ir ateityje, nes istorija visada moko, padeda susiorientuoti painiame pasaulyje ir išsaugoti tikrąsias vertybes.
Knygoje pateikti prisiminimai apie kraštotyrininkę – švietėją Mariją Vosylienę (1931–1980), jos dienoraščio ištraukos, laiškai, lietuviškų vestuvių scenarijus. Kraštotyrinė veikla sovietiniu laikotarpiu buvo kaip vienas pasipriešinimo būdų tuometiniam režimui. Dalis inteligentų gerai suprato esančią nutautinimo grėsmę. Kraštotyrininkai ne tik suprato šią problemą, bet ir dirbo konkretų darbą, stengdamiesi išsaugoti ir perteikti jaunajai kartai tautinę savimonę, tai yra, susidomėjimą Lietuvos istorija, papročiais, tautosaka. Buvo organizuojamos ekskursijos, vakaronės, skaitomos paskaitos.
Marija Vosylienė kaip tik buvo viena iš tų, kuri ir suprato, ir veikė. Ji, kankinama sunkios ligos, kęsdama materialinį nepriteklių, nes buvo varinėjama iš darbų, daug laiko ir jėgų skyrė kraštotyriniam darbui. Prisiminimuose iškyla kaip puiki ekskursijų, vakaronių organizatorė. Kiekvienas renginys būdavo gerai metodiškai paruoštas. Ji darė įtaką visiems, kam teko su ja bendrauti. Marija skatino ir kitus bendraminčius dirbti kraštotyrinį darbą, perduoti tautiškumo dvasią jaunimui.
Šioje knygoje įdėti Marijos Vosylienės dienoraščio fragmentai padeda suprasti jos pilietinį sąmoningumą, dar kartą patvirtina, kad tik gimtajame krašte žmogus gali geriausiai įprasminti savo gyvenimą. Ji gamtininkė, tačiau dvasinio peno sėmėsi ne tik iš gamtos: skaitė grožinę literatūrą, istoriją, mokėsi iš kitų asmenybių. Ruošdama vestuvių scenarijų, konsultavosi su mokslininkais etnografais. Šioje knygoje rasite jos paruoštą ir praktiškai pritaikytą vestuvių scenarijų. M. Vosylienė pagal šį scenarijų organizuodavo vestuves be alkoholio, to mokė ir kitus. Didelę įtaką jai turėjo kraštotyrininkas Tomas Glodas. Leono Juozonio prisiminimuose iškyla ir ši tauri asmenybė.
Nors ši prisiminimų knyga apie vieną žmogų, tačiau ji dalinai gali būti apibendrinimu kraštotyrinio sąjūdžio, vykusio Kaune 7-ame - 8-ame dešimtmetyje. Tą darbą dirbo visas būrys žmonių. Ne vienas iš jų nukentėjo: buvo tardytas, atleistas iš darbo ar apšmeižtas. Tie, kurie persekiojo, buvo šalia. Ši knyga aktuali šiandien ir ateityje, nes istorija visada moko, padeda susiorientuoti painiame pasaulyje ir išsaugoti tikrąsias vertybes.
Atsiliepimai